Depresija ir nerimo sutrikimas – kas naujo?

JAV Nacionalinio psichikos sveikatos instituto duomenimis, nerimo sutrikimai yra dažniausia psichinė liga, – apie 40 milijonų suaugusiųjų JAV kovoja su nerimu. Tačiau kreipiasi dėl gydymo  tik trečdalis. Kodėl?

Žmogus prie savo būsenos adaptuojasi iš lėto, neįsisąmonindamas kad tai, kaip jis jaučiasi jau nebėra normalu. Panašiai, kaip tos  varlės, kurios išverda lėtai pratinan, – jeigu iš karto įmestum į karštą vadenį, jos iššoktų, tačiau kaitinant iš lėto, varlės tiesiog nepajunta pavojaus. Patirdami įtampą ir stresą ilgą laiką, pamažu priprantme prie šios būsenos, o atsipeikėjame tik tada, kai ji jau trukdo dirbti ir griauna santykius.  

Apskritai psichikos ligos labai skausminga tema, nes farmacijos klientas patenka tarp dviejų ugnių: privalo rinktis „sveikatą su vaistais“ arba ligą. Šie du kraštutinumai – tai biomedicininio požiūrio į žmogų rezultatas. Remiantis biopsichosocialiniu požiūriu, gydome visą žmogų, žvelgiame į žmogų kaip į sistemos konsutruktą. O pradedame būtent nuo pscichikos: kada prasidėjo depresija ar nerimas? Kaip tai prasidėjo? Kokio lygio depresija? Kas yra didžiausias nerimo šaltinis? Ar buvo bandyta gydyti fototerapija ir kitomis priemonėmis? Pvz. sezoninis depresinis sutrikimas, būdingas šiaurės gyventojams labai efektyviai gydomas šviesa. Suomijoje kuriamos privačios kavinės, prisotintos ryškiai baltos šviesos, kur prieš darbą žmonės gali pasėdėti ryškioje šviesoje ir atstatyti psichoemocinę būklę per 30 min. Tai tarsi išjudina bioritmus. Tas pats skrydžio metu, keičiasi bioritmai, – gydymas šviesos fototerapija yra viena iš priemonių, kurių privalome imtis iki vaistų vartojimo.

Vaistai reikalingi ypatingia pradžioje gydymo, kuomet pacientas savo pastangomis negali nueiti iki ten, kur prasideda gijimas. Reikia, kad jis prisimintų ką reikšią gyventi be nerimo, ką reiškia kai depresijos simptomai pasitraukia ir ant darosi lengviau įkvėpti oro. Tad svarbiausia – teisingai skirtas preparatas, teisinga dozė tesisingu metu teisingam asmeniui. Normali dozė normaliu  kursu 70% turės gerą terapinį efektą.

Neseniai mokslas susidomėjo depresijos ir žarnyno ryšiu ir nustatė, kad probiotikai buvo susiję su reikšmingu depresijos sumažėjimu. Įdedu nuorodą į naujausią metaanalizę: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4997396/

Vaistai, veikdami per serotonino receptorius, duoda puikių rezultatų, tačiau nepamirškime apie šalutinį poveikį. Kaip dar padėti atstatyti tinkamą serotonino kiekį? Reikėtų atkreipti dėmesį į taip vadinamą „žarnyno – smegenų ašį“. Didelis procentas (apie 95%) serotonino receptorių yra žarnyno gleivinėje. Tyrimais įrodyta teigiama probiotikų nauda keliant serotonino lygį nerimo sutrikimų ir depresijos gydyme. Pateikiu sisteminės metaanalizės tyrimų pavyzdį apie žarnyno jauseną ir gydymą probiotikais klinikinės depresijos atveju. https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/2045125319859963

Tai pat yra įrodyta, kad probiotikai yra būti būtini depresija sergantiems žmonėms, tačiau tai išlieka visuotiniu sveikatos iššūkiu, nes depresija yra metabolinis smegenų sutrikimas, o probiotikų veiksmingumas depresijai yra prieštaringas dėl pačių probiotikų netinkamo gamybos būdo.  Kaip žinia, gerąsias žarnyno baktarijas veikia skrandžio rūgštis ir reikalinga tam tikra technologija, apsauganti jas nuo šio poveikio ir užtikrinanti galimybę užsisėti žarnyje.

Gel gard technologija apsauganti bakterijų kolonijas nuo skrandžio rūgšties. Vienoje kapsulėje 5 milijardai ir 5 rūšys kolonijų,- Acidophilus plus.

Mitybos psichiatrija yra nauja psichiatrijos sritis, tirianti mitybos įpročių ir psichinės sveikatos sutrikimų rizikos ryšį. Smegenų struktūra ir funkcijos priklauso nuo maistinių medžiagų, įskaitant aminorūgštis, riebalus, vitaminus, mineralus.

http:// https://link.springer.com/article/10.1186/s12991-017-0138-2#Abs1

Harvard Health publishing dienraštyje išvardintos maistinės medžiagos tokios kaip Omega3, magnis, cinkas, vitaminas B ir šiandien, jau neturėtų kilti klausimų, ar maistinės medžiagos turi įtakos psichikos sveikatai. Maistas jau seniai nebėra pilnavertis. https://www.health.harvard.edu/blog/nutritional-strategies-to-ease-anxiety-201604139441

Tačiau savarankiškai susidėlioti pagalbos sau ir sveikatinimo planą yra gana sudėtinga, tad siūlau padėti Jums ir sudaryti specifinį mitybos papildymo planą asmeniškai, nes bendrų taisyklių visiems nėra. Kaip sakiau: teisinga terapinė dozė teisingu metu teisingam asmeniui garantuoja 70% sėkmės sveikstant:)

Imunitetas ir vitaminai

“Imuninė sistema yra viena nuostabiausių ir kompleksinių sistemų.  Kai tik jūs suvokiate, kad imuninė sistema sugeba per minutę laiko pagaminti milijoną specifinių antikūnių ir atpažinti bei nukenksminti milijardą skirtingų įsiveržėlių (patogenų), tokia strategija ir pradedi naudotis.“ P.Holford

Vitaminai ir imunitetas

Dauguma užpuolikų gamina kenksmingus oksiduojančius chemikalus – laisvuosius radikalus, kurie blokuoja imuninės sistemos veiklą. 

Virš 12 skirtingų imunitetą stiprinančių funkcijų priskiriama būtent vitaminui C: padeda bręsti imuninėms ląstelėms, pagerina antikūnių ir makrofagų veikimą, turi antimikrobinį ir priešvirusinį veikimą, efektyviai suardo bakterijų gaminamas toksines medžiagas ir kt.

Taip pat vit. C mažina uždegimą, yra natūralus antihistamininis preparatas, stimuliuoja gaminti interferoną, kontroliuoja streso hormoną kortizolį, kuris yra potencialus imunosupresorius.

Antioksidantai kaip A, C, E ir cinkas, selenas nukenksmina laisvuosius radikalus.  Vit. A padeda palaikyti virškinamojo trakto ir kvėpavimo takų gleivinės vientisumą ir visų kūno ląstelių  membranų vientisumą, taip apsunkindmas mikrobų patekimą į ląstelių vidų. Šalia to, vit. A ir Beta-karotenas yra potencialūs antioksidantai – saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų naikinimo. Ideali dozė yra 3300-16000 mcg/d. Sinergiškai veikdamas vitaminas E gerina B ir T- ląstelių veiklą. Deriniuose E su selenu, E su C – poveikis dešimtis kartų stiprėja.  Mineralai selenas, varis, cinkas, manganas, geležis – dalyvauja antioksidantų veikloje ir stiprina imunitinį atsaką.

Moksliniai tyrimų rezultatai rodo, kad  oksidacinė streso būklė gali daryti didelę įtaką virusiniam patogenui ir tai žinoma jau gana seniai. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10944489

Per pastaruosius 50 metų mokslas sukurė galingas duomenų bazes su tūkstančiais gydomųjų savybių turinčiomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. https://www.sciencedirect.com/topics/social-sciences/nutrient-database

Tačiau šių duomenų neįtraukus į universiteto kursą, medicinos studentai taip ir lieka neinformuoti apie biologiškai aktyvių medžiagų galią ir poveikį organizmo savireguliacijai. Na, antra vertus, jų darbo specifika yra ligos, ne sveikata. Šioje vietoje turime nemažą spragą visuomenės švietime.

Imunitetą stiprinančios maisto medžiagos

Mūsų imuniteto sistemos jėga absoliučiai priklauso nuo optimalaus vitaminų ir mineralų kiekio. Imuninį atsaką taip pat skatina  A, B1,B2, B6 (Antikūnių gamyba, kuri yra kritiškai svarbi bet kokios infekcijos metu ir tiesiogiai priklauso nuo B6 kiekio. Dienos dozė yra 50-100 mg.), taip pat vitaminai B12, folinės rūgštis. B12 ir folinė rūgštis būtini, kad T ląstelės ir B ląstelės efektyviai funkcionuotų. B6, cinkas ir folinė rūgštis reikalingi naujų imuninių ląstelių gamybai kaulų čiulpuose. O mineralų mineralų geležies, cinko, magnio ir seleno rūkumas blokuoja imuniteto darbą. 

Taigi, kurie yra svarbiausi?

Tai – subtilus, atsakingas ir geras klausimas. Tačiau ar verta bandyti sumodeliuoti savo vitaminų formulę? Tam reikės pirmiausia eksperimentinių tyrimų, įvairaus spektro mokslinių žinių, laboratorijų ir pačių mokslininkų. Nors įmanoma nusipirkti ir cinko, ir seleno, ir atskirų vitaminų, tačiau tai dar nereiškia, kad jie turės teigiamą poveikį organizmui. 

Mokslas tai pat įrodo, kad sintetiniai vitaminai yra žalingi.

Tyrimai, publikuoti New England Journal of Medcine, selbia, kad sintetinis vitaminas A buvo duodamas 22,000 nėščiųjų moterų. Rezultatai, deja, parodė, kad apsigimimų skaičius viršijo 400% (N.Eng.J. Med.1995; 333: 1369-1373).

KItas  tyrimas itraukęs 29,000 rūkančių vyrų, kuriems buvo duodamas beta karotenas ir sintetinis vitaminas E, buvo nutrauktas pamačius, kad tiriamųjų grupėje išaugo plaučių vėžio, infarkto ir mirčių skaičius. (N.Eng.J. Med. 1994: 330; 1029-1035)

Tai kaip čia yra su tais vitaminais?

Iki šiol buvo mokoma vitaminus matuoti pagal rekomenduojamą paros normą ( RPN), –  kokio vitamino ir kiek reikia gerinti regėjimui ar kraujagyslių elastingumui. Tačiau apie vitaminą X plaukams ir vitaminą Y širdies sveikatai kalbėti apskritai yra klaidinga. Vitaminai veikia skirtingai ir nebūtinai poveikis orgnizmui bus teigiamas. Gamtoje vitaminai randmai sinergiškai susiję vienas su kitu ir su šalia jų randamomis papildomomis medžiagomis, padedančiomis jį įsisavinti. Tokiu būdu daržovės, uogos ir vaisiai turi milžinikšą ir pozityvią įtaką mūsų sveikatai. 

“Natūraliai  gamtoje randami vaisiai ir daržovės yra galingas mikronutrientų šaltinis ir didina sveikatą bei yra prevenciški lėtinėms ligoms. (Boyer, J and Liu, RH. Nutrition Journal 2004, 3:5)

Mitybos papildymas natūraliai gamtoje esnačiais vitaminais iš uogų ir daržovių mažina vėžio riziką, širdies ligų riziką, kataraktą ir su amžiumi siejamų raumens degeneracinių ligų riziką.(Free Radic. Biol. Med. 2009, Jan 15; 46(2): 299-304)

Taigi, apie vitaminų papildus kapsulėse gali būti kalbama tik tokiame kontekste, jei jie pagaminti toje formoje, kuri randama ir gamtoje, jei gamybos metu laikomąsi unikalios standartizuotos formulės.

Apibendrinant galime teigti, kad naudos iš vitaminų turime labai daug. Tačiau visi mitybos papildai, kuriuos mes vartojame, turėtų būti gaminami TIK iš maisto mitybos grandinės ir tokiu būdu kaip randama gamtoje. Nuo mūsų priklauso didžioji dalis imuninė sistemos pajėgumo.

„Organizmo sugebėjimas greitai reaguoti prieš naujus įsiveržėlius reiškia, kad jūs turėsite tik lengvą peršalimą, kuris praeis per parą arba visą savaitę sirgsite gripu.  Taip pat po netinkamo maisto jausite, kad vieną dieną „blogai virškina“ arba turėsite rimtą maisto – toksinę infekciją.  Nuo imuninės sistemos priklauso ar turėsite gerybinę krūties adenomą ar vėžį.“ P.Holford

Baltyminis kokteilis ar laisvos amino rūgštys?

Keliaudami paprastai patiriame begales nuostabių įspūdžių, tačiau nutinka ir nemažai neplanuotų dalykų, todėl besiruošdami į kelionę, pirmiausia pasirūpiname savo sveikata, o ypač reikalingu energijos kiekiu kelionėje. Lagaminuose pirmiausia atsiduria Neolife Shake. Taigi, kelionės metu subalansuotą maistą visuomet turime su savimi. Kokteilis suteikia daug energijos, kurios tikrai reikia nuolatinei adaptacijai, jie pakeičia maistą, tuo pačiu atnaujina mūsų ląsteles ir suteikia jėgų. Čia galima būtų dėti tašką. Tačiau tiems, kurie iš esmės norėtų gilintis į baltymus, papasakosiu šiek tiek smulkiau.

Besdamas pirštu į bet kurią kūno vietą, pataikysi tiesiai į baltymą. Mūsų odos, raumenų, plaukų, akių, nagų, kaulų statybinė medžiaga yra baltymai. Smegenų, kraujo, sausgyslių, širdies, raiščių, fermentų ir hormonų sudėtinė dalis taip pat yra baltymai. Genetinės informacijos pagalba aminorūgštys yra surikiuojamos ir sujungiamos tam tikra tvarka, priklausomai nuo to, koks baltymas yra gaminamas (raumens, fermento, plauko). Taigi, nė vienas gyvybinis procesas mūsų organizme negali vykti be baltymų. Tačiau organizmas nekaupia baltymų atsargų. Pasibaigus procesui, kurį ištransliavo genetinė informacija, jie yra tiesiog išardomi.

Baltymų molekulės yra didelės, jas sudaro nuo keleto šimtų iki keliasdešimt tūkstančių aminorūgščių, sujungtų šakomis ir grandinėmis. Šioje vietoje primygtinai rekomenduoju filmuką, kurį pažiūrėję įsitikinsite, koks nuostabus yra žmogus iš vidaus.

https://www.youtube.com/watch?v=YtN6Nvd0Bk4 (rusų kalba).

Šiame video yra labai aiškiai parodyta, kokiu būdu vienos aminorūgštys jungiasi su kitomis, formuodamos baltymus, ir kaip kiekvienas baltymas tam tikrame procese jungiasi į specifines baltymų molekules. Čia aiškiai matysite mitochondrijas, kur gaminama visa mūsų organizmui reikalinga energija. Nepaprastai įdomu stebėti genetinę transkripciją realiu laiku https://www.youtube.com/watch?v=D3fOXt4MrOM

Įspūdingiausia tai, kad paprastas raidžių kodas verčiamas kūnu ir krauju. Ir šie stebuklingi procesai vyksta tavyje kiekvieną sekundę!

Jie vyksta tiesiog dabar, šią akimirką, kai skaitai šį įrašą:)

Teigiama, kad jei maiste trūkstant bent vienos iš aminorūgščių, baltymų gamyba stabdoma, o ilgėliau užsitęsus aminorūgščių trūkumui, gali išsivystyti net ligos. Kaip?

Tuo metu, kai trūksta tam tikros aminorūgšties, stabdoma audinių gamyba, ląstelių remontas, fermentų gamyba bei kiti procesai. Žinoma, organizmas geba pats pasigaminti aminorūgščių, tiksliau keturiolika pagrindinių. Tačiau yra dar devynios, kurias privalome gauti iš to, ką suvalgome: tai valinas, fenilaninas, treoninas, triptofanas, izoleucinas, metioninas, leucinas, lizinas ir histidinas (pastarasis organizmo gaminamas pernelyg mažais kiekiais). Apie jas plačiau skaitykite čia: http://lt.wikipedia.org/wiki/Nepakei%C4%8Diamosios_aminor%C5%ABg%C5%A1tys.

Klausimas paprastas: kuriame maiste yra aukštos kokybės baltymų? Įvertinę savo skurdžią mitybą, nesunkiai suvokiame, jog prastėjanti baltymų kokybė verčia mus rūpintis kokybiškais baltymais. Kad gyvuliniai baltymai turi būti kokybiški, būtina, kad mūsų maistas būtų valgęs taip pat valgyti kokybišką maistą.  Mėsos ir žuvies kokybė priklauso nuo jų auginimo, šėrimo sąlygų, naudojamų hormonų, lektinų, pesticidų, antibiotikų kiekio maiste. Žinome, kad laisvai vaikštančių vištų kiaušiniuose yra 14 kartų mažiau omega-6 riebalų rūgščių, kurie mumyse sukelia uždegimą, ir randama omega-3 rūgščių, kuri mažina uždegimą. Dar viena bėda – kuo labiau virtas ar keptas baltymas, tuo jis prastesnis. Taigi, gamindami, nepamirškite „minimalizmo“ taisyklių.

Tam tikruose produktuose (100 g) yra baltymų:

– paruoštoje vištienos krūtinėlėje – 26 g,

– paruoštoje lašišoje – 27 g,

– 2 dideliuose kiaušiniuose – 12 g,

– 1 puodelyje virtų lęšių – 8 g,

– graikiško jogurto puodelyje – 23 g.

Kalbant apie baltymus, svarbus dalykas yra skrandžio rūgštingumas: kuo rūgštingumas didesnis, tuo geriau pasisavinami baltymai.

Taigi, paprastas ir lengvas sprendimas, užpildyti mitybos spragas kuriant kokybišką baltymą laisvomis amino rūgštimis. Ir tai nėra prabangos reikalas. Tai, mano giliu įsitikinimu, yra puiki investicija į sveikatą. Juk sveikata – tai bankas, iš kurio arba imame kreditą, arba dedame santaupas. Palūkanos auga abiem atvejais.

Sunku patikėti?

Skaitykite Delfi: http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/valgomas-maistas-gali-visiems-laikams-pakeisti-genus.d?id=8005427.

Kontroliuok lėtinį uždegimą!

Kodėl ilgas ir sveikas gyvenimas yra toks retas reiškinys?  Šio amžiaus dažniausia mirties priežastis yra degeneracinės ligos ir tik dėl dviejų principų farmacijos pramonė nesugebėjo pateikti šių ligų gydymo būdų. Anot dr. Paul Clayton, pirma – vaistai yra iš esmės netinkami gydyti toms ligoms, kurias sukelia ne vienintelis mikrobas, o daugialypiai medžiagų apykaitos sutrikimai. Antra – nera jokių vaistų suaugiai gydyti lėtinį subklinikinį užgegimą.

Kodėl svarbu žinoti apie uždegimą?

Įsidūrei į pirštą,  keliu atsitrenkei į suolą ar nusimušei alkūnę – vadinasi jau susidūrei su uždegimu. Paraudimas, deginimo jausmas ir perštėjimas – uždegimą lydintys signalai. Tai kūno atsakas į fizinį sužeidimą ir atstatantis sveiką būseną būdas, – kaip organizmas gydo pats save.

Tačiau uždegimas patyliukais gali apimti kiekvieną ląstelę ir nejuntamai veikti sveikatą ir gebėjimus. Pvz. alergija, sąnarių skausmai, ankstyvas senėjimas – tik keletas bendrų negalavimo simptomų, vedančių į „.sisteminį uždegimą“ . Pavyzdžiui, lėtinis uždegimas, susiformavęs sąnariuose, sukelia lėtai plintančius pažeidimus kremzlėse ir pasireiškia kaip artritas, jei kauluose – osteoporozė, jeigu širdyje ir arterijose – hipertenzija, jeigu venose – varikozę ar hemorojų.

Sisteminis uždegimas veda į tokias lėtines ligas, kaip onkologinės, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, parkinsonas, alcheimeris.

Tačiau kaip sužinoti apie uždegimą, jeigu jo negalime matyti, jausti ir pamatuoti?

Kas gali padėti?

Tam tikrų chemikalų lygis mūsų kraujyje padidėja su didėjančiu uždegimu. Vienas iš jų,kurį matome savo kraujo tyrimuose  – C reaktyvus baltymas (CRB). Jis matuojamas su kitais kraujo rodmenimis ir norma yra nustatyta mažiau nei 5 mg/l. Tačiau tai nėra subtilus rodiklis, nes uždegimas jau seniai kenkia jūsų sveikatai, kol parodo CRB normos viršijimą.

Gera žinia ta, kad mūsų kūnas sukurtas taip, kad pat diagnozuoja sau ligas ir pats gydo. Iš maistinių medžiagų jis sukuria  ir priešuždegiminius chemikalus, vadinamus „prostaglandinais“ . Tačiau dėl nesubalansuotos mitybos gali susidaryti per didelis kiekis uždegiminių prostaglandinų, kurie skatina jūsų organizmo uždegiminę reakciją. Šis santykis tiesiogiai priklauso nuo mūsų lėkštės turinio: tam tikrų maistinių medžiagų, tokių kaip omega-3 riebiosios rūgštys, vartojimas leidžia jūsų kūnui gaminti daugiau priešuždegiminių prostaglandinų, kuriuos jis vartoja uždegimui mažinti. Problemos kaip ir nebūtų, jeigu mūsų lėkštėje kasdien atsirastų medžiagų, iš kurių organizmas pasigamintų sau reikiamų „vaistų“.

Šiuolaikiniai mitybos ekspertai, tokie kaip Andrew Weil, Nicholas Perricone’as ir Barry’as Sears, parašę daugybę knygų apie mitybos ryšį su uždegimu.

Skatindami didesnį omega-3 riebalų rūgščių, antioksidantų ir kitų maistinių medžiagų vartojimą, padedančių kontroliuoti ar sumažinti uždegimą,jie skyrė daug dėmesio savo moksliniuose darbuose.

Omega 3 ir Omega 6 balansas

Vienas didžiausių pokyčių mityboje, įvykęs pastaraisiais šimtmečiais, yra  pasikeitęs nepakeičiamų riebiųjų rūgščių balansas. Iki pramonės amžiaus  omega-6 ir omega-3 suvartodavome maždaug vienodai, santykiu 1:1. Šiuo metu  šis santykis pasikeitė į 20:1, t.y. omega-6 suvartojame 20 kartų daugiau, nei omega-3. Didelis augalinių aliejų (saulėgrąžų, rapsų, sojų) vartojimas bei žuvies stygius mityboje, yra pagrindinė priežastis dėl ko pakito riebiųjų rūgščių santykis organizme.

Norint užtikrinti optimalią sveikatą, omega-6 ir omega-3 santykis turėtų būti 1:1 arba 2:1.

Svarbu, kad ne tik mažintumėte omega-6, bet tuo pačiu metu didintumėte ir omega-3 vartojimą

Svarbu, kad Jūsų vartojama Omega-3 rūgšyts būtų švarios, patikrintos nuo 200 potencialių teršalų, kapsulėje rastumėte visas aštuonias omega 3 rūgštis  ir jos veiktų sinergiškai, mažindamos omega-6 sukeltą uždegimą ir  omega3 ir omega6 balansą.

ABC kaip rūpintis sveikata

Mokykis iš tų, kurie ne kalba apie sveikatą, o gyvena tomis žiniomis. Sveikatingumo mintį prisijaukinome sunkiai. Reikėjo daug papildomos motyvacijos, tačiau šiandien prisimenu, kad vienas iš pirmų autorių, buvo  J.Bowden, kuris rašydamas knygas remiasi naujausiais moksliniais tyrimais, vengia kraštutinumų bei „sveikos“ ideologijos.

Patiko pristatomi principai: nereikia tapti veganu ar žaliavalgiu, tačiau mitybos principas yra pradinio, pirminio produkto.  Esminis dalykas, ką reikėtų suprasti, anot Bauwdeno, kad mūsų valdomo maisto kokybė priklauso nuo to, ką mūsų maistas valgė.

Laikas nuo laiko skaitinėjant šią knygą gimė nemažai idėjų kaip patiems patobulinti savo mitybą, ką galime užsiauginti, išsikepti, sudaiginti ar paieškoti pas ūkininkus. Lietuvoje turime daug geresnes sąlygas gauti turėti puikios kokybės maistą, nei daugelyje kitų šalių.

Taigi, savo racione visus įmanomus produktus pakeitėme į geresnius, taip pat nustojome pirkti greito paruošimo produktus. Dabar perkame kuo mažiau apdorotus, turinčius daug skaidulų ir žemą glikemijos indeksą.

Pasirodo, kad įprastą baltą cukrų lengva pakeisti jau ir Lietuvos prekybos centruose pasirodžiusia cukranendrių melasa, kurioje gausu vario arba natūraliu nefiltruotu medumi.

Ši knyga mums priminė, jog obuolių sultys nė iš tolo neprilygsta patiems obuoliams, – anot autoriaus, net naminės obuolių sultys tik truputį geriau už sodos vandenį.
Taip pat, kad perdirbtas pienas savo verte negali lygintis su tikruoju, nekaitintu pienu: „natūraliame piene yra taip 71 ir 240% daugiau omega-3 rūgščių negu apdorotame, be to geresnis omega-3 ir omega-6 santykis, nei tradiciniame piene“.

O kaip su mėsa? Kalbant apie mėsą, labai svarbu, jog mėsa, kiaušiniai ir pieno produktai būtų gaunami iš gyvūnų, kuriems neduodama antibiotikų ir augimo hormonų, o natūralus maistas, anot autoriaus, būtų gaunamas nenaudojant daugelio įprastų pesticidų, taip pat trąšų su sintetiniais ingredientais ar srutų bei bioinžinerijos ar jonų radiacijos.

Terminas „natūralus“ tapo nuvalkiotas ir netekęs prasmės, nes „nuodingosios gebenės ir gazolinas taip pat yra „natūralūs“.

Dabar etiketė „ekologiškas“ klijuojama ant visko: šokoladinių dribsnių, sodos ir pan. Žodis „natūralus“ taip pat praranda savo prasmę, nes ir nafta yra natūrali. Kaip atsirinkti?

Knygos autorius pabrėžia, kad „tikras maistas – kuo mažiau apdorotas, turintis gydomųjų maistinių medžiagų, fitochemikalų, fermentų, vitaminų, mineralų, antioksidantų, priešuždegiminių junginių bei naudingų riebalų ir gali padėti sveikam perkopti į devintą dešimtį.“

Štai taip mes ir priėjome prie išvadų apie sveiką mityba. Ir jeigu mūsų, lietuviai imunologai sako, kad „citrina ir česnakas nepadės“,  o padės subalansuoti mityba, loginis prieštaravimas yra pačiame teiginyje:)

Skaitykite „100 sveikiausių produktų žemėje“