Depresija ir nerimo sutrikimas – kas naujo?

JAV Nacionalinio psichikos sveikatos instituto duomenimis nerimo sutrikimai yra dažniausia psichinė liga, – apie 40 milijonų suaugusiųjų JAV kovoja su nerimu. Tačiau dėl gydymo kreipiasi tik trečdalis. Kodėl?

Žmogus prie savo būsenos adaptuojasi iš lėto, neįsisąmonindamas, kad tai, kaip jis jaučiasi JAU NEBĖRA NORMALU. Panašiai, kaip tos  varlės, kurios išverda lėtai pratinant, – jeigu į karštą puodą įmestum iš karto, jos iššoktų, tačiau kaitinant iš lėto, varlės tiesiog nepajunta pavojaus. Taip ir mes, patirdami įtampą bei stresą ilgėliau, pamažu priprantme prie šios būsenos, o atsipeikėjame tik tuomet, kai ji pradeda trukyti dirbti ir griauna santykius. Tuomet specialistai įvardina būseną kaip disfunkcinę, arba disfuncinį nerimą.

Nerimastingi žmonės ne visuomet jaučiasi beviltiški ar išsigandę, besiblaškantys ar praradę savikontrolę. Kartais tai tiesiog negebėjimas būti santykyje, pasinėrus į darbinį (pozityvų) (eu)stresą. Visi išvardinti požymiai gali būti nerimo sutrikimo simptomai. Renkant anamnezę detaliai išsiaiškiname kokių yra medicininių problemų, kokie įkyrūs jausmai/mintys vargina, kada atsirado simptomai, kokia jų eiga, prigimtis, kas paskatina ir palaiko nerimą.

Apskritai psichikos ligos yra be galo skausminga tema, nes farmacijos klientas patenka tarp dviejų ugnių: privalo rinktis „sveikatą su vaistais” arba ligą. Šie du kraštutinumai yra biomedicininio požiūrio į žmogų rezultatas. Vaistai reikalingi gydymo pradžioje, kuomet pacientas savo pastangomis negali nueiti iki ten, kur prasideda gijimas. Reikalinga, kad jis prisimintų KĄ REIŠKIA GYVENTI BE NERIMO, kaip tai yra kuometi depresijos simptomai pasitraukia ir koks jausmas yra būti saugiame santykyje, kuomet darosi lengviau įkvėpti oro. Tad, šiuo atveju, svarbiausia – teisingai skirtas preparatas. t.y. teisinga dozė tesisingu metu teisingam asmeniui. Anot mano gerbiamo psichiatro, „normali dozė normaliu kursu 70% turės gerą terapinį efektą”. Vaistai, veikdami serotonino receptorius, duoda puikių rezultatų, tačiau nepamirškime apie šalutinį poveikį.

O ar yra kas dar galėtų padėti atstatyti tinkamą serotonino kiekį?

Reikėtų atkreipti dėmesį į taip vadinamą „žarnyno – smegenų ašį”. Didelis procentas (apie 95%) serotonino receptorių yra žarnyno gleivinėje. Tyrimais įrodyta teigiama probiotikų nauda keliant serotonino lygį nerimo sutrikimų ir depresijos gydyme. Pateikiu sisteminės metaanalizės tyrimų pavyzdį apie žarnyno jauseną ir gydymą probiotikais klinikinės depresijos atveju. https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/2045125319859963

Neseniai mokslas susidomėjo depresijos ir žarnyno ryšiu ir nustatė, kad probiotikai buvo susiję su reikšmingu depresijos sumažėjimu. Čia nuoroda į naujausius tyrimus: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4997396/

Remiantis biopsichosocialiniu požiūriu, gydome visą žmogų. O pradedame būtent nuo psichikos: kada prasidėjo depresija ar nerimas? Kaip tai prasidėjo? Kokio lygio depresija? Kas yra didžiausias nerimo šaltinis? Ar buvo bandyta gydyti fototerapija ar nutriterapija? Kaip žinome, pavyzdžiui, kitose šalyse, sezoninis depresinis sutrikimas, būdingas šiaurės gyventojams, labai efektyviai gydomas šviesa. Tarkime Suomijoje kuriamos privačios kavinės, prisotintos ryškiai baltos šviesos, kur prieš darbą žmonės gali pasėdėti ryškioje šviesoje ir atstatyti psichoemocinę būklę per 30 min. Tai tarsi išjudina bioritmus. Gydymas šviesos fototerapija yra viena iš priemonių, kurių yra ir daugiau, ir būtent nuo to turėtume pradėti prieš imantis vaistų vartojimo.

Tai pat yra įrodyta, kad probiotikai yra būti būtini depresija sergantiems žmonėms, tačiau tai išlieka visuotiniu sveikatos iššūkiu, nes depresija yra metabolinis smegenų sutrikimas, o probiotikų veiksmingumas depresijai yra prieštaringas dėl pačių probiotikų netinkamo gamybos būdo.  Kaip žinia, gerąsias žarnyno baktarijas veikia skrandžio rūgštis ir reikalinga tam tikra technologija, apsauganti jas nuo šio poveikio ir užtikrinanti galimybę užsisėti žarnyje.

Gel gard technologija apsauganti bakterijų kolonijas nuo skrandžio rūgšties. Vienoje kapsulėje 5 milijardai ir 5 rūšys kolonijų,- Acidophilus plus.

Mitybos psichiatrija yra nauja psichiatrijos sritis, tirianti mitybos įpročių ir psichinės sveikatos sutrikimų rizikos ryšį. Smegenų struktūra ir funkcijos priklauso nuo maistinių medžiagų, įskaitant aminorūgštis, riebalus, vitaminus, mineralus. http:// https://link.springer.com/article/10.1186/s12991-017-0138-2#Abs1

Harvard Health publishing dienraštyje taip pat išvardintos maistinės medžiagos tokios kaip Omega3, magnis, cinkas, vitaminas B ir šiandien, jau neturėtų kilti klausimų, ar maistinės medžiagos turi įtakos psichikos sveikatai. Maistas jau seniai nebėra pilnavertis. https://www.health.harvard.edu/blog/nutritional-strategies-to-ease-anxiety-201604139441

Tačiau savarankiškai susidėlioti pagalbos sau ir sveikatinimo planą yra gana sudėtinga. Kaip sakiau: teisinga terapinė dozė teisingu metu teisingam asmeniui garantuoja 70% sėkmės sveikstant. Kadangi bendrų taisyklių visiems nėra, kviečiu padėti Jums sidaryti specifinį mitybos papildymo planą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *