Mokėti sveikti yra svarbu

Kodėl vieni žmonės serga kelių dienų negalavimu ir vėl darbingi, o kiti – karščiuoja, kosti, negaluoja savaitę ir susirgimas dar komplikuojasi į plaučių uždegimą, sinusitą ir pan?

Nuo to ar tinkamai naudojamės savo paties kūnu, priklauso ar  turėsime tik lengvą peršalimą, kuris praeis per parą,  ar savaitę sirgsime gripu, o tada galuosimės su komplikacijomis.

Tai galingas, pajėgus susitvarkyti be jokių vaistų, mūsų pačių iminitetas! Jeigu norime apsaugoti save ne tik virusų, bet ir nuo lėtinių ligų, yra įmanomas ženklus pokytis sveikatai aprūpinant savo organizmą biologiškai aktyviomis maistinėmis medžiagomis. Į ką reikia atkreipti dėmesį ir kas turėtų atsidurti mūsų dėmesio centre?

Mityba ir imunitetas.

Ne prielaida, o mokslo įrodytas faktas, kad  imuniteto keitimas sąlygojamas maistinėmis medžiagomis. Imuninei sistemai tinkamai funkcionuoti reikalingi tam tikri maistiniai komponentai.

Žmogaus mityba yra sudėtingas daugelio maistinių medžiagų rinkinys, nuo kurio priklauso imuniteto atsakas. Kas tie komponentai? Kokios sąlygos reikalingos optimaliai sveikatai palaikyti?

  • Gerieji riebalai iš riebios žuvies, pilno grūdo produktų, sėklų, riešutų.  Kodė?  Iš šių produktų gauname pakankamai gerųjų riebalų ir… mūsų organizme pradeda veikti priešuždegiminės medžiagos. Puiku!
  • Pakankamas kiekis vandens, nes vanduo yra TIRPIKLIS! Tuo viskas pasakyta.
  • Streso eliminavimas, NES ilgalaikis stresas silpnina imutitetą.
  • Kokybiškas poilsis ir miegas. Čia viskas aišku.
  • Judėjimas gryname ore, svorio kontrolė. Tikiuosi aišku:)
  • Sudėtingiausia dalis, kuri turėjo būti įrašyta nr. 1, tačiau nekilo ranka, nes visas rašinys skamba lyg būtų pilnas keiksmažodžių.  TAČIAU privalu žinoti  kriterijus, kuriuo vertinama maisto kokybė sveikatos požiūriu: tai yra funkcinės imunitetą veikiančios medžiagos, tokios kaip resveratrolis, polifenoliai, flavonoidai, sulforofanas, omega 3, karotenoidai  ir kt. Nori nenori su šiais terminais yra laikas susipažinti:)
  • Saugi tausojanti buitinė chemija ir kūno priežiūros priemonės.  Verta atkreipti dėmesį į taip uoliai perkamus dezinfektantus, kurių neretas onkologinių susirgimų skatintojas. 

Imuniteto keitimas sąlygojamas maistinėmis medžiagomis

Be tinkamos mitybos imuninė sistema yra aiškiai apiplėšta komponentais, reikalingų veiksmingam imuniniam atsakui sukurti. Žmogaus mitybos trūkumo sindromas pasireiškia daugelio maistinių medžiagų deficitu. Laboratorinių gyvūnų stebėjimas parodo, kad vieno mitybos elemento netekimas patvirtina svarbų vitaminų, mineralų ir mikroelementų vaidmens trūkumą palaikant imunokompetenciją. Tai vitaminas A, beta karotinas, folio rūgštis, vitaminas B6, vitaminas B12, vitaminas C, vitaminas E, riboflavinas, geležis, cinkas ir selenas (Grimble, 1997; Chandra, 2002). Pridedant trūkstamas maistines medžiagas prie mitybos įmanoma atkurti imuninę funkciją ir atsparumą infekcijai.

Pavyzdžiui, antioksidantų maistinės medžiagos atlieka svarbų vaidmenį palaikant antioksidantų / oksidantų pusiausvyrą imuninėse ląstelėse ir apsaugant jas nuo oksidacinio streso ir išsaugant jų tinkamą funkciją (Victor & de la Fuente, 2002). PAgrindiniai faktai:

Imuninė sistema bet tinkamos mitybos yra  aiškiai apvogta ir nualinta be komponentų, reikalingų veiksmingam imuniniam atsakui sukurti.

Labai dažnai žmonės panikuoja, nes neuri jokių priemonių ir resursų kaip susidoroti su tam tikra situacija. Supraskime, kad baimė, kurią patiriame (ir pasiliekame) tik blogina situaciją, alindama mūsų imuninę sistemą. Įtampos  būsenoje išsiskiria streso hormonai , kurie laiko organizmą parengtyje: kovoti, sustigti  ar bėgi. Ši įtampos būsena pareikalauja nemažai resursų iš imuninės sistemos.

 TODĖL

Rengiantis viruso protrūkiui reikia pirkti ne kruopas, o visą dėmesį sutelkti į organizmo resursus, kurie būtent ir sugebės parengti Jūsų organizmą imuniniam atsakui.  Mitybos specialistas, parašęs knygą „Nauja optimalios mitybos bibilija“ tvirtina, kad „kai tik jūs suvokiate, kad imuninė sistema sugeba per minute pagaminti milijoną specifinių antikūnių ir atpažinti bei nukenksminti milijardą  skirtingų įsiveržėlių (antigenų), tokia strategija  ir pradedi naudotis.“  

VADINASI 

Tik nuo imuninės sistemos priklauso ar turėsime gerybinę krūties adenomą ar vėžį, tik nuo mūsų organizmo gebėjimo kontroliuoti situaciją, priklauso ar tik „blogai virškina“ ar galuojamės vėmimu keletą dienų.

Depresija ir nerimo sutrikimas – kas naujo?

JAV Nacionalinio psichikos sveikatos instituto duomenimis nerimo sutrikimai yra dažniausia psichinė liga, – apie 40 milijonų suaugusiųjų JAV kovoja su nerimu. Tačiau dėl gydymo kreipiasi tik trečdalis. Kodėl?

Žmogus prie savo būsenos adaptuojasi iš lėto, neįsisąmonindamas, kad tai, kaip jis jaučiasi JAU NEBĖRA NORMALU. Panašiai, kaip tos  varlės, kurios išverda lėtai pratinant, – jeigu į karštą puodą įmestum iš karto, jos iššoktų, tačiau kaitinant iš lėto, varlės tiesiog nepajunta pavojaus. Taip ir mes, patirdami įtampą bei stresą ilgėliau, pamažu priprantme prie šios būsenos, o atsipeikėjame tik tuomet, kai ji pradeda trukyti dirbti ir griauna santykius. Tuomet specialistai įvardina būseną kaip disfunkcinę, arba disfuncinį nerimą.

Nerimastingi žmonės ne visuomet jaučiasi beviltiški ar išsigandę, besiblaškantys ar praradę savikontrolę. Kartais tai tiesiog negebėjimas būti santykyje, pasinėrus į darbinį (pozityvų) (eu)stresą. Visi išvardinti požymiai gali būti nerimo sutrikimo simptomai. Renkant anamnezę detaliai išsiaiškiname kokių yra medicininių problemų, kokie įkyrūs jausmai/mintys vargina, kada atsirado simptomai, kokia jų eiga, prigimtis, kas paskatina ir palaiko nerimą.

Apskritai psichikos ligos yra be galo skausminga tema, nes farmacijos klientas patenka tarp dviejų ugnių: privalo rinktis „sveikatą su vaistais” arba ligą. Šie du kraštutinumai yra biomedicininio požiūrio į žmogų rezultatas. Vaistai reikalingi gydymo pradžioje, kuomet pacientas savo pastangomis negali nueiti iki ten, kur prasideda gijimas. Reikalinga, kad jis prisimintų KĄ REIŠKIA GYVENTI BE NERIMO, kaip tai yra kuometi depresijos simptomai pasitraukia ir koks jausmas yra būti saugiame santykyje, kuomet darosi lengviau įkvėpti oro. Tad, šiuo atveju, svarbiausia – teisingai skirtas preparatas. t.y. teisinga dozė tesisingu metu teisingam asmeniui. Anot mano gerbiamo psichiatro, „normali dozė normaliu kursu 70% turės gerą terapinį efektą”. Vaistai, veikdami serotonino receptorius, duoda puikių rezultatų, tačiau nepamirškime apie šalutinį poveikį.

O ar yra kas dar galėtų padėti atstatyti tinkamą serotonino kiekį?

Reikėtų atkreipti dėmesį į taip vadinamą „žarnyno – smegenų ašį”. Didelis procentas (apie 95%) serotonino receptorių yra žarnyno gleivinėje. Tyrimais įrodyta teigiama probiotikų nauda keliant serotonino lygį nerimo sutrikimų ir depresijos gydyme. Pateikiu sisteminės metaanalizės tyrimų pavyzdį apie žarnyno jauseną ir gydymą probiotikais klinikinės depresijos atveju. https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/2045125319859963

Neseniai mokslas susidomėjo depresijos ir žarnyno ryšiu ir nustatė, kad probiotikai buvo susiję su reikšmingu depresijos sumažėjimu. Čia nuoroda į naujausius tyrimus: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4997396/

Remiantis biopsichosocialiniu požiūriu, gydome visą žmogų. O pradedame būtent nuo psichikos: kada prasidėjo depresija ar nerimas? Kaip tai prasidėjo? Kokio lygio depresija? Kas yra didžiausias nerimo šaltinis? Ar buvo bandyta gydyti fototerapija ar nutriterapija? Kaip žinome, pavyzdžiui, kitose šalyse, sezoninis depresinis sutrikimas, būdingas šiaurės gyventojams, labai efektyviai gydomas šviesa. Tarkime Suomijoje kuriamos privačios kavinės, prisotintos ryškiai baltos šviesos, kur prieš darbą žmonės gali pasėdėti ryškioje šviesoje ir atstatyti psichoemocinę būklę per 30 min. Tai tarsi išjudina bioritmus. Gydymas šviesos fototerapija yra viena iš priemonių, kurių yra ir daugiau, ir būtent nuo to turėtume pradėti prieš imantis vaistų vartojimo.

Tai pat yra įrodyta, kad probiotikai yra būti būtini depresija sergantiems žmonėms, tačiau tai išlieka visuotiniu sveikatos iššūkiu, nes depresija yra metabolinis smegenų sutrikimas, o probiotikų veiksmingumas depresijai yra prieštaringas dėl pačių probiotikų netinkamo gamybos būdo.  Kaip žinia, gerąsias žarnyno baktarijas veikia skrandžio rūgštis ir reikalinga tam tikra technologija, apsauganti jas nuo šio poveikio ir užtikrinanti galimybę užsisėti žarnyje.

Gel gard technologija apsauganti bakterijų kolonijas nuo skrandžio rūgšties. Vienoje kapsulėje 5 milijardai ir 5 rūšys kolonijų,- Acidophilus plus.

Mitybos psichiatrija yra nauja psichiatrijos sritis, tirianti mitybos įpročių ir psichinės sveikatos sutrikimų rizikos ryšį. Smegenų struktūra ir funkcijos priklauso nuo maistinių medžiagų, įskaitant aminorūgštis, riebalus, vitaminus, mineralus. http:// https://link.springer.com/article/10.1186/s12991-017-0138-2#Abs1

Harvard Health publishing dienraštyje taip pat išvardintos maistinės medžiagos tokios kaip Omega3, magnis, cinkas, vitaminas B ir šiandien, jau neturėtų kilti klausimų, ar maistinės medžiagos turi įtakos psichikos sveikatai. Maistas jau seniai nebėra pilnavertis. https://www.health.harvard.edu/blog/nutritional-strategies-to-ease-anxiety-201604139441

Tačiau savarankiškai susidėlioti pagalbos sau ir sveikatinimo planą yra gana sudėtinga. Kaip sakiau: teisinga terapinė dozė teisingu metu teisingam asmeniui garantuoja 70% sėkmės sveikstant. Kadangi bendrų taisyklių visiems nėra, kviečiu padėti Jums sidaryti specifinį mitybos papildymo planą.

Imunitetas ir vitaminai

“Imuninė sistema yra viena nuostabiausių ir kompleksinių sistemų.  Kai tik jūs suvokiame, kad imuninė sistema sugeba per minutę laiko pagaminti milijoną specifinių antikūnių ir atpažinti bei nukenksminti milijardą skirtingų įsiveržėlių (patogenų), tokia strategija ir pradedi naudotis.“ P.Holford

Vitaminai ir imunitetas

Dauguma užpuolikų gamina kenksmingus oksiduojančius chemikalus – laisvuosius radikalus, kurie blokuoja imuninės sistemos veiklą. 

Virš 12 skirtingų imunitetą stiprinančių funkcijų priskiriama būtent vitaminui C: padeda bręsti imuninėms ląstelėms, pagerina antikūnių ir makrofagų veikimą, turi antimikrobinį ir priešvirusinį veikimą, efektyviai suardo bakterijų gaminamas toksines medžiagas ir pan.

Taip pat vit. C mažina uždegimą, yra natūralus antihistamininis preparatas, stimuliuoja gaminti interferoną, kontroliuoja streso hormoną kortizolį, kuris yra potencialus imunosupresorius.

Antioksidantai kaip A, C, E ir cinkas, selenas nukenksmina laisvuosius radikalus.  Vit. A padeda palaikyti virškinamojo trakto ir kvėpavimo takų gleivinės vientisumą ir visų kūno ląstelių  membranų vientisumą, taip apsunkindmas mikrobų patekimą į ląstelių vidų. Šalia to, vit. A ir Beta-karotenas yra potencialūs antioksidantai – saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų naikinimo. Ideali dozė yra 3300-16000 mcg/d. Sinergiškai veikdamas vitaminas E gerina B ir T- ląstelių veiklą. Deriniuose E su selenu, E su C – poveikis dešimtis kartų stiprėja.  Mineralai selenas, varis, cinkas, manganas, geležis – dalyvauja antioksidantų veikloje ir stiprina imunitinį atsaką.

Netinkama mityba pablogina imuninės sistemos veiklą, todėl padidėja jautrumas infekcijai (Beck, Levander 2000). Per pastaruosius 50 metų mokslas sukurė galingas duomenų bazes su tūkstančiais gydomųjų savybių turinčiomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. https://www.sciencedirect.com/topics/social-sciences/nutrient-database

Tačiau šių duomenų neįtraukus į universiteto kursą, medicinos studentai, būsimi gydytojai, taip ir lieka neinformuoti apie biologiškai aktyvių medžiagų galią ir poveikį organizmo savireguliacijai. Šioje vietoje turime nemažą spragą visuomenės švietime.

Imunitetą stiprinančios maisto medžiagos

Mūsų imuniteto sistemos jėga absoliučiai priklauso nuo optimalaus vitaminų ir mineralų kiekio. Imuninį atsaką taip pat skatina  A, B1,B2, B6 (Antikūnių gamyba, kuri yra kritiškai svarbi bet kokios infekcijos metu ir tiesiogiai priklauso nuo B6 kiekio. Dienos dozė yra 50-100 mg.), taip pat vitaminai B12, folinės rūgštis. B12 ir folinė rūgštis būtini, kad T ląstelės ir B ląstelės efektyviai funkcionuotų. B6, cinkas ir folinė rūgštis reikalingi naujų imuninių ląstelių gamybai kaulų čiulpuose. O mineralų mineralų geležies, cinko, magnio ir seleno rūkumas blokuoja imuniteto darbą.

Taigi 

„Organizmo sugebėjimas greitai reaguoti prieš naujus įsiveržėlius reiškia, kad jūs turėsite tik lengvą peršalimą, kuris praeis per parą arba visą savaitę sirgsite gripu.  Taip pat po netinkamo maisto jausite, kad vieną dieną „blogai virškina“ arba turėsite rimtą maisto – toksinę infekciją.  Nuo imuninės sistemos priklauso ar turėsite gerybinę krūties adenomą ar vėžį.“ P.Holford

Taigi, kurie yra svarbiausi?

Tai – subtilus, atsakingas ir geras klausimas. Tačiau ar verta bandyti sumodeliuoti savo vitaminų formulę? Tam reikės pirmiausia eksperimentinių tyrimų, įvairaus spektro mokslinių žinių, laboratorijų ir pačių mokslininkų. Nors įmanoma nusipirkti ir cinko, ir seleno, ir atskirų vitaminų, tačiau tai dar nereiškia, kad jie turės teigiamą poveikį organizmui. 

Mokslas tai pat įrodo, kad sintetiniai vitaminai yra žalingi.

Pav. tyrimai, publikuoti New England Journal of Medcine, selbia, kad sintetinis vitaminas A buvo duodamas 22,000 nėščiųjų moterų. Rezultatai, deja, parodė, kad apsigimimų skaičius viršijo 400% (N.Eng.J. Med.1995; 333: 1369-1373). KItas  tyrimas itraukęs 29,000 rūkančių vyrų, kuriems buvo duodamas beta karotenas ir sintetinis vitaminas E, buvo nutrauktas pamačius, kad tiriamųjų grupėje išaugo plaučių vėžio, infarkto ir mirčių skaičius. (N.Eng.J. Med. 1994: 330; 1029-1035)

Tai kaip čia yra su tais vitaminais?

Iki šiol buvo mokoma vitaminus matuoti pagal rekomenduojamą paros normą ( RPN), –  kokio vitamino ir kiek reikia gerinti regėjimui ar kraujagyslių elastingumui. Tačiau apie vitaminą X plaukams ir vitaminą Y širdies sveikatai kalbėti apskritai yra klaidinga. Vitaminai veikia skirtingai ir nebūtinai poveikis orgnizmui bus teigiamas. Gamtoje vitaminai randmai sinergiškai susiję vienas su kitu ir su šalia jų randamomis papildomomis medžiagomis, padedančiomis jį įsisavinti. Tokiu būdu daržovės, uogos ir vaisiai turi milžinišką pozityvią įtaką mūsų sveikatai. 

“Natūraliai  gamtoje randami vaisiai ir daržovės yra galingas mikronutrientų šaltinis ir didina sveikatą bei yra prevenciški lėtinėms ligoms. (Boyer, J and Liu, RH. Nutrition Journal 2004, 3:5)

Mitybos papildymas natūraliai gamtoje esnačiais vitaminais iš uogų ir daržovių mažina vėžio riziką, širdies ligų riziką, kataraktą ir su amžiumi siejamų raumens degeneracinių ligų riziką (Free Radic. Biol. Med. 2009, Jan 15; 46(2): 299-304).

Taigi, apie vitaminų papildus kapsulėse gali būti kalbama tik tokiame kontekste, jei jie pagaminti toje formoje, kuri randama ir gamtoje, jei gamybos metu laikomąsi unikalios standartizuotos formulės.

Apibendrinant galime teigti, kad naudos iš vitaminų turime labai daug, tačiau visi mitybos papildai, kuriuos mes vartojame, turėtų būti gaminami TIK iš maisto mitybos grandinės ir tokiu būdu kaip randama gamtoje.

Taigi, geroji žinia yra ta, kad imuninė sistema nėra visai nuo mūsų elgesio nepriklausanti sistema, – nuo mūsų priklauso didžioji dalis imuninė sistemos pajėgumo. O kaip konkrečiai padėti savo organizmo savireguliacijiai, kviečiu konsultuotis individualiai.

Baltymai – organizmo statybininkai

Keliaudami paprastai patiriame begales nuostabių įspūdžių, tačiau nutinka ir nemažai neplanuotų dalykų, todėl besiruošdami į kelionę, pirmiausia pasirūpiname savo sveikata, o ypač reikalingu energijos kiekiu kelionėje. Lagaminuose pirmiausia atsiduria Neolife Shake. Taigi, kelionės metu subalansuotą maistą visuomet turime su savimi. Kokteilis suteikia daug energijos, kurios tikrai reikia nuolatinei adaptacijai, jie pakeičia maistą, tuo pačiu atnaujina mūsų ląsteles ir suteikia jėgų. Čia galima būtų dėti tašką. Tačiau tiems, kurie iš esmės norėtų gilintis į baltymus, papasakosiu šiek tiek smulkiau.

Besdamas pirštu į bet kurią kūno vietą, pataikysi tiesiai į baltymą. Mūsų odos, raumenų, plaukų, akių, nagų, kaulų statybinė medžiaga yra baltymai. Smegenų, kraujo, sausgyslių, širdies, raiščių, fermentų ir hormonų sudėtinė dalis taip pat yra baltymai. Genetinės informacijos pagalba aminorūgštys yra surikiuojamos ir sujungiamos tam tikra tvarka, priklausomai nuo to, koks baltymas yra gaminamas (raumens, fermento, plauko). Taigi, nė vienas gyvybinis procesas mūsų organizme negali vykti be baltymų. Tačiau organizmas nekaupia baltymų atsargų. Pasibaigus procesui, kurį ištransliavo genetinė informacija, jie yra tiesiog išardomi.

Baltymų molekulės yra didelės, jas sudaro nuo keleto šimtų iki keliasdešimt tūkstančių aminorūgščių, sujungtų šakomis ir grandinėmis. https://www.youtube.com/watch?v=wvTv8TqWC48

Šiame video yra labai aiškiai parodyta, kokiu būdu vienos aminorūgštys jungiasi su kitomis, formuodamos baltymus, ir kaip kiekvienas baltymas tam tikrame procese jungiasi į specifines baltymų molekules. Čia aiškiai matysite mitochondrijas, kur gaminama visa mūsų organizmui reikalinga energija. Nepaprastai įdomu stebėti genetinę transkripciją realiu laiku https://www.youtube.com/watch?v=D3fOXt4MrOM

Įspūdingiausia tai, kad paprastas raidžių kodas verčiamas kūnu ir krauju. Ir šie stebuklingi procesai vyksta tavyje kiekvieną sekundę! https://www.youtube.com/watch?v=wJyUtbn0O5Y

Jie vyksta tiesiog dabar, šią akimirką, kai skaitai šį įrašą:)

Teigiama, kad jei maiste trūkstant bent vienos iš aminorūgščių, baltymų gamyba stabdoma, o ilgėliau užsitęsus aminorūgščių trūkumui, gali išsivystyti net ligos. Kaip?

Tuo metu, kai trūksta tam tikros aminorūgšties, stabdoma audinių gamyba, ląstelių remontas, fermentų gamyba bei kiti procesai. Žinoma, organizmas geba pats pasigaminti aminorūgščių, tiksliau keturiolika pagrindinių. Tačiau yra dar devynios, kurias privalome gauti iš to, ką suvalgome: tai valinas, fenilaninas, treoninas, triptofanas, izoleucinas, metioninas, leucinas, lizinas ir histidinas (pastarasis organizmo gaminamas pernelyg mažais kiekiais). Apie jas plačiau skaitykite čia: http://lt.wikipedia.org/wiki/Nepakei%C4%8Diamosios_aminor%C5%ABg%C5%A1tys.

Klausimas paprastas: kuriame maiste yra aukštos kokybės baltymų? Įvertinę savo skurdžią mitybą, nesunkiai suvokiame, jog prastėjanti baltymų kokybė verčia mus rūpintis kokybiškais baltymais. Kad gyvuliniai baltymai turi būti kokybiški, būtina, kad mūsų maistas būtų valgęs taip pat valgyti kokybišką maistą.  Mėsos ir žuvies kokybė priklauso nuo jų auginimo, šėrimo sąlygų, naudojamų hormonų, lektinų, pesticidų, antibiotikų kiekio maiste. Žinome, kad laisvai vaikštančių vištų kiaušiniuose yra 14 kartų mažiau omega-6 riebalų rūgščių, kurie mumyse sukelia uždegimą, ir randama omega-3 rūgščių, kuri mažina uždegimą. Dar viena bėda – kuo labiau virtas ar keptas baltymas, tuo jis prastesnis. Taigi, gamindami, nepamirškite „minimalizmo” taisyklių.

Tam tikruose produktuose (100 g) yra baltymų:

  • paruoštoje vištienos krūtinėlėje – 26 g,
  • paruoštoje lašišoje – 27 g,
  • 2 dideliuose kiaušiniuose – 12 g,
  • 1 puodelyje virtų lęšių – 8 g,
  • graikiško jogurto puodelyje – 23 g.

Kalbant apie baltymus, svarbus dalykas yra skrandžio rūgštingumas: kuo rūgštingumas didesnis, tuo geriau pasisavinami baltymai.

Taigi, paprastas ir lengvas sprendimas, užpildyti mitybos spragas kuriant kokybišką baltymą laisvomis amino rūgštimis. Ir tai nėra prabangos reikalas. Tai, mano giliu įsitikinimu, yra puiki investicija į sveikatą. Juk sveikata – tai bankas, iš kurio arba imame kreditą, arba dedame santaupas. Palūkanos auga abiem atvejais.

Sunku patikėti? „Neseniai atlikto mokslinio tyrimo metu normalių žiurkių elgesys buvo pakeistas sušvirkštus joms specifinės amino rūgšties. Jų organizmo veikimo pasikeitimas buvo išliekantis iki gyvenimo galo”.. Daugiau apie tai
skaitykite Delfi: http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/valgomas-maistas-gali-visiems-laikams-pakeisti-genus.d?id=8005427.

Kontroliuok lėtinį uždegimą!

Kodėl ilgas ir sveikas gyvenimas yra toks retas reiškinys?  Šio amžiaus dažniausia mirties priežastis yra degeneracinės ligos ir tik dėl dviejų principų farmacijos pramonė nesugebėjo pateikti šių ligų gydymo būdų. Anot dr. Paul Clayton, pirma – vaistai yra iš esmės netinkami gydyti toms ligoms, kurias sukelia ne vienintelis mikrobas, o daugialypiai medžiagų apykaitos sutrikimai. Antra – nera jokių vaistų suaugiai gydyti lėtinį subklinikinį uždegimą.

Kodėl svarbu žinoti apie uždegimą?

Įsidūrei į pirštą,  keliu atsitrenkei į suolą ar nusimušei alkūnę – vadinasi jau susidūrei su uždegimu. Paraudimas, deginimo jausmas ir perštėjimas tai –  uždegimą lydintys signalai,  kūno atsakas į fizinį sužeidimą ir būdas, atstatantis sveiką būseną – kaip organizmas gydo pats save.

Tačiau uždegimas patyliukais gali apimti kiekvieną ląstelę ir nejuntamai veikti sveikatą bei gebėjimus. Pvz. alergija, sąnarių skausmai, ankstyvas senėjimas – tik keletas bendrų negalavimo simptomų, vedančių į „.sisteminį uždegimą“ . Pavyzdžiui, lėtinis uždegimas, susiformavęs sąnariuose, sukelia lėtai plintančius pažeidimus kremzlėse ir pasireiškia kaip artritas, jei kauluose – osteoporozė, jeigu širdyje ir arterijose – hipertenzija, jeigu venose – varikozę ar hemorojų.

Sisteminis uždegimas veda į tokias lėtines ligas, kaip onkologinės, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, parkinsonas, alcheimeris.

Tačiau kaip sužinoti apie uždegimą, jeigu jo negalime matyti, jausti ir pamatuoti?

Kas gali padėti?

Tam tikrų chemikalų lygis mūsų kraujyje padidėja su didėjančiu uždegimu. Vienas iš jų,kurį matome savo kraujo tyrimuose  – C reaktyvus baltymas (CRB). Jis matuojamas su kitais kraujo rodmenimis ir norma yra nustatyta mažiau nei 5 mg/l. Tačiau tai nėra subtilus rodiklis, nes uždegimas jau seniai kenkia jūsų sveikatai, kol parodo CRB normos viršijimą.

Gera žinia ta, kad mūsų kūnas sukurtas taip, kad pat diagnozuoja sau ligas ir pats gydo. Iš maistinių medžiagų jis sukuria  ir priešuždegiminius chemikalus, vadinamus „prostaglandinais“ . Tačiau dėl nesubalansuotos mitybos gali susidaryti per didelis kiekis uždegiminių prostaglandinų, kurie skatina jūsų organizmo uždegiminę reakciją. Šis santykis tiesiogiai priklauso nuo mūsų lėkštės turinio: tam tikrų maistinių medžiagų, tokių kaip omega-3 riebiosios rūgštys, vartojimas leidžia jūsų kūnui gaminti daugiau priešuždegiminių prostaglandinų, kuriuos jis vartoja uždegimui mažinti. Problemos kaip ir nebūtų, jeigu mūsų lėkštėje kasdien atsirastų medžiagų, iš kurių organizmas pasigamintų sau reikiamų „vaistų”.

Šiuolaikiniai mitybos ekspertai, tokie kaip Andrew Weil, Nicholas Perricone’as ir Barry’as Sears, parašę daugybę knygų apie mitybos ryšį su uždegimu. Skatindami didesnį omega-3 riebalų rūgščių, antioksidantų ir kitų maistinių medžiagų vartojimą, padedančių kontroliuoti ar sumažinti uždegimą, jie skyrė daug dėmesio savo moksliniuose darbuose.

Omega 3 ir Omega 6 balansas

Vienas didžiausių pokyčių mityboje, įvykęs pastaraisiais šimtmečiais, yra  pasikeitęs nepakeičiamų riebiųjų rūgščių balansas. Iki pramonės amžiaus  omega-6 ir omega-3 suvartodavome maždaug vienodai, santykiu 1:1. Šiuo metu  šis santykis pasikeitė į 20:1, t.y. omega-6 suvartojame 20 kartų daugiau, nei omega-3. Didelis augalinių aliejų (saulėgrąžų, rapsų, sojų) vartojimas bei žuvies stygius mityboje, yra pagrindinė priežastis dėl ko pakito riebiųjų rūgščių santykis organizme.

Norint užtikrinti optimalią sveikatą, omega-6 ir omega-3 santykis turėtų būti 1:1 arba 2:1.

Svarbu, kad ne tik mažintumėte omega-6, bet tuo pačiu metu didintumėte ir omega-3 vartojimą

Svarbu, kad Jūsų vartojama Omega-3 rūgšyts būtų švarios, patikrintos nuo 200 potencialių teršalų, kapsulėje rastumėte visas aštuonias omega 3 rūgštis  ir jos veiktų sinergiškai, mažindamos omega-6 sukeltą uždegimą ir  omega3 ir omega6 balansą.