Baltymai – organizmo statybininkai

Keliaudami paprastai patiriame begales nuostabių įspūdžių, tačiau nutinka ir nemažai neplanuotų dalykų, todėl besiruošdami į kelionę, pirmiausia pasirūpiname savo sveikata, o ypač reikalingu energijos kiekiu kelionėje. Lagaminuose pirmiausia atsiduria laisvų amino rūgščių kokteiliai. Taigi, kelionės metu subalansuotą maistą visuomet turime su savimi. Kokteilis suteikia daug energijos, kurios tikrai reikia nuolatinei adaptacijai, jie pakeičia maistą, tuo pačiu atnaujina mūsų ląsteles ir suteikia jėgų. Čia galima būtų dėti tašką. Tačiau tiems, kurie iš esmės norėtų gilintis į baltymus, papasakosiu šiek tiek smulkiau.

Besdamas pirštu į bet kurią kūno vietą, pataikysi tiesiai į baltymą. Mūsų odos, raumenų, plaukų, akių, nagų, kaulų statybinė medžiaga yra baltymai. Smegenų, kraujo, sausgyslių, širdies, raiščių, fermentų ir hormonų sudėtinė dalis taip pat yra baltymai. Genetinės informacijos pagalba aminorūgštys yra surikiuojamos ir sujungiamos tam tikra tvarka, priklausomai nuo to, koks baltymas yra gaminamas (raumens, fermento, plauko). Taigi, nė vienas gyvybinis procesas mūsų organizme negali vykti be baltymų. Tačiau organizmas nekaupia baltymų atsargų. Pasibaigus procesui, kurį ištransliavo genetinė informacija, jie yra tiesiog išardomi.

Baltymų molekulės yra didelės, jas sudaro nuo keleto šimtų iki keliasdešimt tūkstančių aminorūgščių, sujungtų šakomis ir grandinėmis. https://www.youtube.com/watch?v=wvTv8TqWC48

Šiame video yra labai aiškiai parodyta, kokiu būdu vienos aminorūgštys jungiasi su kitomis, formuodamos baltymus, ir kaip kiekvienas baltymas tam tikrame procese jungiasi į specifines baltymų molekules. Čia aiškiai matysite mitochondrijas, kur gaminama visa mūsų organizmui reikalinga energija. Nepaprastai įdomu stebėti genetinę transkripciją realiu laiku https://www.youtube.com/watch?v=D3fOXt4MrOM

Įspūdingiausia tai, kad paprastas raidžių kodas verčiamas kūnu ir krauju. Ir šie stebuklingi procesai vyksta tavyje kiekvieną sekundę! https://www.youtube.com/watch?v=wJyUtbn0O5Y

Jie vyksta tiesiog dabar, šią akimirką, kai skaitai šį įrašą:)

Teigiama, kad jei maiste trūkstant bent vienos iš aminorūgščių, baltymų gamyba stabdoma, o ilgėliau užsitęsus aminorūgščių trūkumui, gali išsivystyti net ligos. Kaip?

Tuo metu, kai trūksta tam tikros aminorūgšties, stabdoma audinių gamyba, ląstelių remontas, fermentų gamyba bei kiti procesai. Žinoma, organizmas geba pats pasigaminti aminorūgščių, tiksliau keturiolika pagrindinių. Tačiau yra dar devynios, kurias privalome gauti iš to, ką suvalgome: tai valinas, fenilaninas, treoninas, triptofanas, izoleucinas, metioninas, leucinas, lizinas ir histidinas (pastarasis organizmo gaminamas pernelyg mažais kiekiais). Apie jas plačiau skaitykite čia: http://lt.wikipedia.org/wiki/Nepakei%C4%8Diamosios_aminor%C5%ABg%C5%A1tys.

Klausimas paprastas: kuriame maiste yra aukštos kokybės baltymų? Įvertinę savo skurdžią mitybą, nesunkiai suvokiame, jog prastėjanti baltymų kokybė verčia mus rūpintis kokybiškais baltymais. Kad gyvuliniai baltymai turi būti kokybiški, būtina, kad mūsų maistas būtų valgęs taip pat valgyti kokybišką maistą.  Mėsos ir žuvies kokybė priklauso nuo jų auginimo, šėrimo sąlygų, naudojamų hormonų, lektinų, pesticidų, antibiotikų kiekio maiste. Žinome, kad laisvai vaikštančių vištų kiaušiniuose yra 14 kartų mažiau omega-6 riebalų rūgščių, kurie mumyse sukelia uždegimą, ir randama omega-3 rūgščių, kuri mažina uždegimą. Dar viena bėda – kuo labiau virtas ar keptas baltymas, tuo jis prastesnis. Taigi, gamindami, nepamirškite „minimalizmo” taisyklių.

Tam tikruose produktuose (100 g) yra baltymų:

  • paruoštoje vištienos krūtinėlėje – 26 g,
  • paruoštoje lašišoje – 27 g,
  • 2 dideliuose kiaušiniuose – 12 g,
  • 1 puodelyje virtų lęšių – 8 g,
  • graikiško jogurto puodelyje – 23 g.

Kalbant apie baltymus, svarbus dalykas yra skrandžio rūgštingumas: kuo rūgštingumas didesnis, tuo geriau pasisavinami baltymai.

Taigi, paprastas ir lengvas sprendimas, užpildyti mitybos spragas kuriant kokybišką baltymą laisvomis amino rūgštimis. Ir tai nėra prabangos reikalas. Tai, mano giliu įsitikinimu, yra puiki investicija į sveikatą. Juk sveikata – tai bankas, iš kurio arba imame kreditą, arba dedame santaupas. Palūkanos auga abiem atvejais.

Sunku patikėti? „Neseniai atlikto mokslinio tyrimo metu normalių žiurkių elgesys buvo pakeistas sušvirkštus joms specifinės amino rūgšties. Jų organizmo veikimo pasikeitimas buvo išliekantis iki gyvenimo galo”.. Daugiau apie tai
skaitykite Delfi: http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/valgomas-maistas-gali-visiems-laikams-pakeisti-genus.d?id=8005427.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *