Teisingai, ši sudėtinga reakcija prasideda smegenyse, tačiau ten neužsilieka. Tai daugiamatė biocheminių ir hormoninių reakcijų grandinė, kuri veikia visą organizmą ir bendrą sveikatą.

Pirma, tai hormoninis atsakas, – patiriamo streso metu išsiskiria streso hormonai, – kortizolis, adrenalinas, noradrenlinas. Jie didina širdies ritmą, pakelia kraujo spaudimą, veikia visas kitas organizmo sistemas. Pavyzdžiui, virškinimo sistemos veikla, – patiriamas stresas turi įtakos virškinimo sistemos veiklai, sukeliant virškinimo sutrikimus, nuo skrandžio spazmų, skausmo iki pilvo pūtimo ar viduriavimo. Širdies ir kraujagyslių sistemoje stresas gali padidinti širdies ligų riziką. Imuninės sistemos slopinimas, – organizmas tampa jautresnis ligoms ir infekcijoms. Neurotransmiterių veikla, – stresas gali paveikti neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, veiklą. Tai gali sukelti nuotaikos pokyčius, sumažėjusį energijos lygį ar net depresiją. Pokyčiai smegenyse, – stresas turi įtakos neurodegeneraciniams procesams ir proto sutrikimams ir su juo susijusiems psichologiniams reiškiniams, – nerimo sutrikimams, atminties sutrikimams, koncentracijos sutrikimams ar miego problemoms ir net tokių ligų, kaip šizofrenijos simptomų pasireiškimui ir šios ligos progresavimui.

Taigi, verta atkreipti dėmesį į patiriamą stresą ir nedelsiant imtis priemonių jo valdymui.

Mažiausia, ką galime dėl to padaryti – tai papildyti mitybą. Į savo mitybą įtraukite įvairių maisto grupių produktus, įskaitant vaisius, daržoves, liesą baltymą, pilno grūdo produktus ir sveikus riebalus. Subalansuota mityba suteiks organizmui reikiamų maistinių medžiagų ir energijos.

1. Vartokite maisto produktus, turinčius magnio ir vitaminų B grupės vitaminų: Magnis ir vitaminai B grupės, ypač B6, B9 (folio rūgštis) ir B12, gali padėti organizmui susidoroti su stresu (riešutai, sėklos, žaliąsios lapinės daržovės, avokadai ir liesa mėsa).
2. Venkite perdirbtų ar greito maisto produktų: Toks maistas gali turėti didelį kiekį pridėtinio cukraus ar kitų kenksmingų ingredientų, kurie gali neigiamai paveikti organizmo būklę.
3. Venkite per didelio kofeino ir alkoholio vartojimo: Per didelis kofeino vartojimas gali padidinti nervų įtampą ir susijusius simptomus, o pernelyg didelis alkoholio vartojimas gali pabloginti streso simptomus ir miego kokybę.
4. Gerkite pakankamai vandens: Vanduo yra svarbus organizmo skysčių lygio palaikymui ir gali padėti sumažinti streso poveikį.
5. Įtraukite į savo dietą maisto produktus, turinčius omega-3 riebalų rūgščių: Omega-3 riebalų rūgštys gali padėti sumažinti uždegimą organizme ir gerinti nuotaiką. Tokias riebalų rūgštis galima rasti riebiuose žuvies, linų sėmenų, chia sėmenų ar riebalų riebaluose.

Nepamirškim, kad mityba yra vienas iš streso valdymo būdų, tačiau taip pat svarbus yra fizinis aktyvumas, miego gerinimas, meditacija arba kitos atsipalaidavimo technikos.