Imunitetas ir vitaminai

“Imuninė sistema yra viena nuostabiausių ir kompleksinių sistemų.  Kai tik jūs suvokiate, kad imuninė sistema sugeba per minutę laiko pagaminti milijoną specifinių antikūnių ir atpažinti bei nukenksminti milijardą skirtingų įsiveržėlių (patogenų), tokia strategija ir pradedi naudotis.“ P.Holford

Vitaminai ir imunitetas

Dauguma užpuolikų gamina kenksmingus oksiduojančius chemikalus – laisvuosius radikalus, kurie blokuoja imuninės sistemos veiklą. 

Virš 12 skirtingų imunitetą stiprinančių funkcijų priskiriama būtent vitaminui C: padeda bręsti imuninėms ląstelėms, pagerina antikūnių ir makrofagų veikimą, turi antimikrobinį ir priešvirusinį veikimą, efektyviai suardo bakterijų gaminamas toksines medžiagas ir kt.

Taip pat vit. C mažina uždegimą, yra natūralus antihistamininis preparatas, stimuliuoja gaminti interferoną, kontroliuoja streso hormoną kortizolį, kuris yra potencialus imunosupresorius.

Antioksidantai kaip A, C, E ir cinkas, selenas nukenksmina laisvuosius radikalus.  Vit. A padeda palaikyti virškinamojo trakto ir kvėpavimo takų gleivinės vientisumą ir visų kūno ląstelių  membranų vientisumą, taip apsunkindmas mikrobų patekimą į ląstelių vidų. Šalia to, vit. A ir Beta-karotenas yra potencialūs antioksidantai – saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų naikinimo. Ideali dozė yra 3300-16000 mcg/d. Sinergiškai veikdamas vitaminas E gerina B ir T- ląstelių veiklą. Deriniuose E su selenu, E su C – poveikis dešimtis kartų stiprėja.  Mineralai selenas, varis, cinkas, manganas, geležis – dalyvauja antioksidantų veikloje ir stiprina imunitinį atsaką.

Moksliniai tyrimų rezultatai rodo, kad  oksidacinė streso būklė gali daryti didelę įtaką virusiniam patogenui ir tai žinoma jau gana seniai. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10944489

Per pastaruosius 50 metų mokslas sukurė galingas duomenų bazes su tūkstančiais gydomųjų savybių turinčiomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. https://www.sciencedirect.com/topics/social-sciences/nutrient-database

Tačiau šių duomenų neįtraukus į universiteto kursą, medicinos studentai taip ir lieka neinformuoti apie biologiškai aktyvių medžiagų galią ir poveikį organizmo savireguliacijai. Na, antra vertus, jų darbo specifika yra ligos, ne sveikata. Šioje vietoje turime nemažą spragą visuomenės švietime.

Imunitetą stiprinančios maisto medžiagos

Mūsų imuniteto sistemos jėga absoliučiai priklauso nuo optimalaus vitaminų ir mineralų kiekio. Imuninį atsaką taip pat skatina  A, B1,B2, B6 (Antikūnių gamyba, kuri yra kritiškai svarbi bet kokios infekcijos metu ir tiesiogiai priklauso nuo B6 kiekio. Dienos dozė yra 50-100 mg.), taip pat vitaminai B12, folinės rūgštis. B12 ir folinė rūgštis būtini, kad T ląstelės ir B ląstelės efektyviai funkcionuotų. B6, cinkas ir folinė rūgštis reikalingi naujų imuninių ląstelių gamybai kaulų čiulpuose. O mineralų mineralų geležies, cinko, magnio ir seleno rūkumas blokuoja imuniteto darbą. 

Taigi, kurie yra svarbiausi?

Tai – subtilus, atsakingas ir geras klausimas. Tačiau ar verta bandyti sumodeliuoti savo vitaminų formulę? Tam reikės pirmiausia eksperimentinių tyrimų, įvairaus spektro mokslinių žinių, laboratorijų ir pačių mokslininkų. Nors įmanoma nusipirkti ir cinko, ir seleno, ir atskirų vitaminų, tačiau tai dar nereiškia, kad jie turės teigiamą poveikį organizmui. 

Mokslas tai pat įrodo, kad sintetiniai vitaminai yra žalingi.

Tyrimai, publikuoti New England Journal of Medcine, selbia, kad sintetinis vitaminas A buvo duodamas 22,000 nėščiųjų moterų. Rezultatai, deja, parodė, kad apsigimimų skaičius viršijo 400% (N.Eng.J. Med.1995; 333: 1369-1373).

KItas  tyrimas itraukęs 29,000 rūkančių vyrų, kuriems buvo duodamas beta karotenas ir sintetinis vitaminas E, buvo nutrauktas pamačius, kad tiriamųjų grupėje išaugo plaučių vėžio, infarkto ir mirčių skaičius. (N.Eng.J. Med. 1994: 330; 1029-1035)

Tai kaip čia yra su tais vitaminais?

Iki šiol buvo mokoma vitaminus matuoti pagal rekomenduojamą paros normą ( RPN), –  kokio vitamino ir kiek reikia gerinti regėjimui ar kraujagyslių elastingumui. Tačiau apie vitaminą X plaukams ir vitaminą Y širdies sveikatai kalbėti apskritai yra klaidinga. Vitaminai veikia skirtingai ir nebūtinai poveikis orgnizmui bus teigiamas. Gamtoje vitaminai randmai sinergiškai susiję vienas su kitu ir su šalia jų randamomis papildomomis medžiagomis, padedančiomis jį įsisavinti. Tokiu būdu daržovės, uogos ir vaisiai turi milžinikšą ir pozityvią įtaką mūsų sveikatai. 

“Natūraliai  gamtoje randami vaisiai ir daržovės yra galingas mikronutrientų šaltinis ir didina sveikatą bei yra prevenciški lėtinėms ligoms. (Boyer, J and Liu, RH. Nutrition Journal 2004, 3:5)

Mitybos papildymas natūraliai gamtoje esnačiais vitaminais iš uogų ir daržovių mažina vėžio riziką, širdies ligų riziką, kataraktą ir su amžiumi siejamų raumens degeneracinių ligų riziką.(Free Radic. Biol. Med. 2009, Jan 15; 46(2): 299-304)

Taigi, apie vitaminų papildus kapsulėse gali būti kalbama tik tokiame kontekste, jei jie pagaminti toje formoje, kuri randama ir gamtoje, jei gamybos metu laikomąsi unikalios standartizuotos formulės.

Apibendrinant galime teigti, kad naudos iš vitaminų turime labai daug. Tačiau visi mitybos papildai, kuriuos mes vartojame, turėtų būti gaminami TIK iš maisto mitybos grandinės ir tokiu būdu kaip randama gamtoje. Nuo mūsų priklauso didžioji dalis imuninė sistemos pajėgumo.

„Organizmo sugebėjimas greitai reaguoti prieš naujus įsiveržėlius reiškia, kad jūs turėsite tik lengvą peršalimą, kuris praeis per parą arba visą savaitę sirgsite gripu.  Taip pat po netinkamo maisto jausite, kad vieną dieną „blogai virškina“ arba turėsite rimtą maisto – toksinę infekciją.  Nuo imuninės sistemos priklauso ar turėsite gerybinę krūties adenomą ar vėžį.“ P.Holford

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *